lendrė

léndrė sf. (1) K, Kv, Rt, lendrė̃ (4) 1. LBŽ bot. varpinių šeimos vandens augalas ilgu tuščiaviduriu stiebu, paprastoji nendrė (Phragmites communis): Léndrės auga prie drėgmės, šaltinių J. Mūsų Kražantė[je] lendrių į valias Krkl. Tų léndrių stogams parvežt važiuodavom į pamarį Pgg. Tai gražumas pušų – tiesios kai léndrės Šk. Ei, augo augo kaime mergelė kai Nemuno lendrelė Brz. Vidury girios ąžuolėlis siūbavo, lingavo kaip lendružėlė LTR(Rdd). Plaukė pylelė par ežerelį, lendreles lankstydama (d.) Plt. Jis jai pabudavojo pušų klėtaitę ir sulipino iš lendrių lipynaitę BsPIII66. Lendrių̃ lopšin gulėdama, miego nenorėjau (d.) Prl. Naujas dalgelis, léndrės kotelis JD602. Palūš léndrių skieteliai JV989. 2. LBŽ žr. lendrūnas. 3. plona lazdelė, lazda: Ėjo lendre mosuodamas LzP. Kur eini, léndrę užsivertęs? Rs. Kad nulipo nuo žirgelio, lendre pasirėmęs LTR(Plt). Ma[n] netinka jau lendrelė, tiktai aštri šoblytėlė (d.) Plv. ║ botkotis: Norėjau nusipirktie lendraĩtę, tai kad nėr gerų Lbv.